įsiminėti — įsiminėti, įsìmini, ėjo stengtis atsiminti: Kad bobutė įsiminė[ja], ana daug papasako[ja] visokių istorijų Dr. Įsiminėjau ir atminiau Dr. minėti; atminėti; įsiminėti; išminėti; numinėti; paminėti; perminėti; praminėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išiminėti — vksm. Bi̇̀tininkas išiminėja iš ãvilio tuščiùs koriùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atiminėti — iter. atimti 1: Javus ėjo atiminėjo Srd. iminėti; atiminėti; išiminėti; nuiminėti; paiminėti; periminėti; priiminėti; suiminėti; užiminėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atminėti — atminėti, àtmini, ėjo 1. tr. paminėti: Ir D. Luterus teipojeg tūloje vietoje atminėdlavo BzB117(MT244). 2. refl. tr. atsiminti: Da kokių giesmių atsiminėk Arm. minėti; atminėti; įsiminėti; išminėti; numinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išimdinėti — tr. 1. išiminėti: [Vaikai] ėmė išimdinėti ir draskyti [paukščių] gūžtas rš. Po biškį išimdinėjo vaikas visus obalius J. | Užslėptas dūmas ... tur išimdinėt DP228. ^ Krauna riekėm, o išimdinėja trupučiais (malkos) Lz. 2. išgelbėti, išvaduoti: Iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
išimlioti — tr. 1. išiminėti: Šap šap ir išimliojo, išvalgė viską Gs. Po nedaug buvo jau išimliojusi [pinigus] rš. Reikia odas po penkis kartus ant dienos išimlioti iš to skystimo rš. 2. išnuomoti; užimti: Jau buvo išimliotos visos vietos teismo salėje rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išimstyti — tr. 1. išiminėti: Mes jau visas bulves iš duobės išim̃stėm Ds. Visi langai buvo išimstyti rš. 2. išpirkioti: Kam jum turgun paršelius vežiot, kad namie išimstỹs Ds. 3. refl. prisigaluoti: Išsiimstę ir išsitampę lipo ant kalno prie giedančiųjų rš … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilnoti — tr. 1. Š iškelti visus vieną po kito: Kol maišus iš vežimo iškilnojau, sunešiojau, ir pavargau rš. 2. keliant išiminėti iš vietos: Iškilnojo duris Šts. Langužiai išdaužyti, duružės iškilnotos Niem3. 3. išversti iš šaknų, išrausti: Iškilnojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlupinėti — KI149 iter. dem. išlupti. 1. išpjaustyti, išgriežti, išrėžti: Kol anie atėjo, tai jis visom avim akis išlupinėjo Brt. Išlupinėjo iš tų smakų galvų visus liežuvius ir susidėjo visus in tarbą LB249. ^ [Vaikas] buvo gatavas akis motinai išlupinėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
išminėti — išminėti, ìšmini, ėjo tr. pasakyti visus vardais, išvardinti, išskaičiuoti: Jis išminėjo paskui visų javų vardus, kuriuos tik žinojo J.Balč. Kur čia viską išminėsi! rš. minėti; atminėti; įsiminėti; išminėti; numinėti; paminėti; perminėti; p … Dictionary of the Lithuanian Language